BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Birželis, 2010

Ne kažin ką.

2010-06-28

Šiandien supratau dar vieną priežastį, kodėl nekenčių sekmadienių, Sekmadienis - nesveikatos diena. Po gero savaitgalio sekmadieniais dažniausiai sunkiai dirba organai, veide šviečia nuovargis, paakiai būna patinę ir lūpos sunkiai išspaudžia šypseną, kad ir prisiminus, koks malonus savaitgalis buvo. Sunku. Labai sunku. Davė Dievas alkoholį - atėmė protą. O kur dar traumos… Vakar “nusirabinau” alkūnę. Savaitę užbaigiu namie. Net saulė neišviliojo lauką. Ausis maloniai džiugina Domantas Razauskas, o gerklę maloniai skalauju mėtų arbata. Man skauda gerklę - vakar garsiai kalbėjau. Galbūt pernelyg garsiai.
Aš naktimis klausaus pravažiuojančių traukinių. kartais pradedu juos skaičiuoti, bet visada “pametu” skaičių. Dar mėgstu svajot. Dažnai suprantu, kad ir gyvenu kažkokiose svajose, o kai susivokiu, kad realybė kitokia - būna nesmagu. Netik nesmagu, bet ir liūdna. Esu pacifistė. Nekenčiu karų, šypsausi ir rodau visuomenei du pirštus visa gerkle rėkdama “peace”. Esu šiek tiek anarchistė. Už taiką ir laisvę galiu kovoti bet kokiais būdais, kad tik priemonės pateisintų tikslą. Atsiduočiau nedraugavus Tim’ui Armstrong’ui , bet tai dar nereiškia, kad esu laisvo būdo. Esu romantikė. Jeigu tik galėčiau, visas naktis praleisčiau gulėdama ant žolės ir žiūrėdama į žvaigždes su mylimu žmogum. Esu optimistė. Nors yra sakoma, kad viltis - kvailių motina, tačiau man ji miršta paskutinė. Esu naivi, galit man sekti pasakas, kabinti makaronus ant ausų ir man nė nekils mintis, kad jūs meluojat. Nepaisant visko, myliu gyvenimą, net ir graudžiausiomis akimirkomis, tik nežinau kodėl. Mama sako, kad man blogai baigsis, bet juk aš optimistė, tikiuos viso ko geriausio.
Ir išvis, man šiandien liūdna. Einu skaičiuot traukinių ir tikėtis, kad rytoj viskas bus gerai. Labanakt.

Rodyk draugams

Ketvirtadieniais žiūriu į lubas.

2010-06-24

Aš nesulaukiu, kada pradėsiu normaliai gyvent. Gal reiktų pasikeisti plaukų spalvą? Nesuprantu saves. Nežinau, ko iš tiesų noriu.  Ar man reikia to, ką turiu? Saugok! Taip, reikia saugot.

Vieną dieną aš nustosiu gert. Mesiu biką ir daugiau neimsiu cigaretės tarp tų dviejų pirštų…nors galimas daiktas, kad imsiu tarp kitų. Ir kavos negersiu. Nors tai reikštų išsižadėti savęs. Gal visai verta?

Aš nesu patenkinta, nors prieš visus tokia deduosi. O iš tiesų, kokio velnio jiem reikia žinoti, ką aš jaučiu? Nereikia.

Prisigėriau. Na ir kas? Negalima? Galima. Gėriau vyną, po to vėl vyną. Po to stipriau. Gaila, kad nebuvai kartu. Aš juk stengiausi, nepyk…

Kada nors aš eisiu raudonu kilimu. Didelė tikimybė, kad tik kaip šlavėja, bet koks skirtumas..Svarbu, kad eisiu…net ir šluot raudoną kilimą prabanga. Gal nesegėsiu deimantų, bet bent netikrus turguj nusipirksiu.  Dar mėlynus lęšius įsidėsiu, kad akyse jūra tilptų…

Noriu į gamtą. Nemėgstu asfalto.

Brainstorm & Гришковец - На заре.mp3

Rodyk draugams

Septintadienis.

2010-06-13

Kartais stovėdama ant Motulės Žemės nesijaučiu tvirtai. Nežinau kodėl, bet sekmadieniai man sukelia didžiausią agoniją. Septintosios savaitės dienos pas mane kalendoriuje užtušuotos juodai. Ne, tai ne gedulas. Tai tik bereikšmio vaikščiojimo iš kampo į kampą diena ieškant sau vietos. Šį slampinėjimą galėčiau traktuoti kaip sportą, tačiau meluočiau - visi žino, kad esu pasyvi sportininkė.

Sekmadienio rytus pradedu nuo priklausomybių: kavos, cigarečių, muzikos. Visa bėda, kad ir tai manęs jau nebedžiugina, nes kava ir cigaretės tapo rutina. Gal reiktų šį nuostabų derinį palikti tik savaitgaliams? Tuomet gal ir sekmadienių pradėčiau laukti? Nežinia. Bet ir bandyti nedrįstu. Nežinau kodėl. Galbūt bijau pamatyti, jog esu silpnavalė arba…arba…šiaip. Juk gyvenime “šiaip” būna? Jeigu ir ne, tai nuo šiol bus. Bent jau pas mane. Ne viskam būtina turėti priežastis.

Muzika…muzika…muzika…Garsų menas…diezai, bekarai, bemoliai…Pati muzikos nekuriu, tačiau mėgstu klausytis jau sukurtos. Kitų. Manoji Marytė išėjo į pensiją. Tiksliau aš pati ją išleidau. Jau visą ketvirtadalį metų. Nekyla ranka. Ilsisi kampe už spintos. Gal ir ne pati pagarbiausia vieta, bet nieko geriau neradau. Šiandien šovė į galvą mintis, kad Jūratė ir Marytė skamba šiek tiek lesbietiškai, todėl vienu metu  buvau sugalvoju Marytę pervadinti Mariumi, bet neišdrįsau. Aš nieko neturiu prieš mažumas.

Kalbant apie sekmadienius tai šį sekmadieninį įrašą jau norėčiau baigti. Girdžiu, kaip virdulyje nerimsta verdantis vanduo. Užsiplikysiu kavos, pasiimsiu dar vieną cigaretę ir keliausiu į balkoną įkvėpti sekmadieninio oro, o po to jau kaip Dievas duos, bet greičiausiai eisiu su anglų vadovėliais tęsti savo slampinėjimo po kambarius. Ryt egzaminas. Viso labo jau paskutinis.

Geros ir saulėtos sekmadienio popietės, o taip pat darbingo pirmadienio. Iki naujų susitikimų.

Nuotrauką pasiskolinau iš interneto.
Nuotrauką pasiskolinau iš interneto.

Rodyk draugams