BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Birželis, 2013

Intelektalkoholizmas

2013-06-13

Parašiau penkiems žmonėms žinutes su tuo pačius klausimu „Gal šiandien išgeriam“? Du iš jų atsakė griežtą ne, vienas pažadėjo pagalvoti, vienas visiškai neatsakė, ir penktasis atsakė, kad mielai su manimi išgertų, bet dirba. Tiesa, buvo ir dar vienas žmogus, jis už kone trijų šimtų kilometrų, bet sakė mestų viską ir su manimi pasinertų į alkoholizmo liūną. Tai paguodė. Laikinai. Po to grįžau į realybę ir supratau, kad neturiu su kuo išgerti. Likusi diena buvo sušikta. Tikrai. Yra ir septintas žmogus, bet jam net nesiūlau atsigerinėti, nes jis pridėtų prie smilkinio pirštą ir keliskart jį pasukiotų. Iš viso septyni. Septyni yra magiškas skaičius. Išties su šia magiška istorija jau esu išūžusi visiems ausis, bet man patinka ją pasakoti, nes visos mistikos turi savyje kažką TOKIO.
Mano gyvenimas yra septyni. Ir aš tuo šventai tikiu, nes yra pernelyg daug sutapimų. Gimiau septintą mėnesį, gyvenau šešiasdešimt septintame name, septintame bute, po to šimtas septyniasdešimtame bendrabučio kambaryje, mano telefono numeryje bent keturi septynetai. Mano ūgis metras septyniasdešimt septyni. Visa laimė, kad nesveriu septyniasdešimties. O dar sako, kad mano laimingas skaičius yra šeši. Nė velnio. Kas liečia septynetą ir velnią, kurį tik ką paminėjau, tai iš Marijos Magdalietės buvo išvaryti septyni demonai. Sakyčiau nei daug, nei mažai…
Skaitau Parulskį. Galėčiau jam prisiekti amžiną meilę, bet, kad amžinybės šlamštas skamba arba filosofiškai, arba misionieriškai. Kartą sutikau tokius misionierius Vokiečių gatvėje, kurie bent dešimtį minučių malė šūdą apie amžinybę ir kitokias materijas, o aš juokiaus jiems stačiai į veidą ir galvojau, kokio brudo jie yra privartoję. Nežinau, ar jie susiję su tais, kurie vaikšto per butus/namus ir mėto tą religinį šlamštą į pašto dėžutes, bet visi jie vienodai gadina nervus. Ir popieriaus netaupo savo lankstinukams ir brošiūrėlėms. Vadinasi nusišikt jiems ant gamtos, o skelbia amžinybę. Kaip atrodyčiau, jei išmokčiau Parulskio tekstus, kabinėčiausi prie žmonių ir garsiai juos deklamuočiau Vokiečių gatvėje? Misionieriškai? Idiotiškai?
Kiek skaitytų knygų sukelia ekstazę? G. Grajauskas kažkada kalbėjo apie rašymo draivą, šiandien supratau, kad yra ir skaitymo draivas, kai skaitai šimtus puslapių ir niekaip negali sustoti. Nuo popieriaus skauda pirštus, ima įsiskaudėti galvą, akių vyzdžiai padidėja keletą kartų, o tu negali liautis. Viso labo darai trumputes perikūro pertraukėles.
Kaip šis įrašas siejasi su alkoholizmu, septynetu ir skaitymu aš net nežinau, nebent taip, kad negalėjusi praplauti sielos langų iš vidaus, ploviau juos skaitydama.

Rodyk draugams