BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Viskas nevisai ore. Išskyrus karštį.

Bėgu basa per pievą. Skuodžiu greitai. Aplink mane galybė net ir muziejuje nematytų drugių. Visokių - mažų, didelių, ryškių, margų. Bėgu. Matau savo tikslą, lekiu link jo, o jis vis tolsta. O aš vis bėgu bėgu ir nepavargstu, o jei ir pavargstu - niekaip nepajėgiu sustot. Galų gale mano pastangos buvo kažkieno įvertintos ir pribėgu…pasaulio kraštą. Stoviu ant skardžio, žiūriu į apačią, o ten - juoda. Visiškai juoda. Taip tamsu, nors į akį durk. Nejauku, bet ryžtuosi šokti žemyn. Mano kakta rieda smulkūs prakaito lašeliai.Užsidengiu ranka akis. Šoku ir… nepatikėsit - negaliu nušokt. Bandau žengti prarajon, o atsitrenkiu lyg į sieną. Jaučiuosi kaip naktinis drugelis besiblaškantis namie prie lango, kuris nuoširdžiai trokšta pajusti laisvę. Atmerkiu akis, apsidairau ir vėl užsimerkiu. Bandau pratęsti savo sapną. Matau save stovinčią prie juodumos ir vis dar bandančią nušokti, bet man niekaip nepavyksta. Po dešimties minučių atkaklių mano bandymų sapne šokti bedugnėn  aš nusibostu pati sau, įsitikinu, kad esu nevykusi ir nusprendžiu, kad laikas keltis ir pusryčiauti.

Sako, jei žmogus sapnuoja drugelius - jo laukia geresnis gyvenimas,  bedugnę - bus nuostolių, o juodą spalvą - liūdės. Nežinau kuo tikėti. Nors apskritai, argi galima pasitikėti sapnininkais? Lygiai taip pat, kaip ir dienos horoskopais, kurie vis pranašauja, naujas simpatijas, senų meilės ryšių atnaujinimus ir dar visokį su meile susijusį šlamštą. O aš laukiu laukiu ir niekaip nesulaukiu. Pasižadu nuo šiandien tvirtai nebetikėti horoskopais. Paskaitysiu, bet netikėsiu. Įmanoma? Pažiūrėsim. Ir sapnininku netikėsiu. Ir išvis, gal galiu nebesapnuot? Arba nebemiegot? Vasaros naktimis ištemptomis ausimis klausyčiaus svirplių, ir aplink ausis zyziančių uodų. Ot tai romantika…gal visgi geriau miegot…

Šiandien visi žiūri futbolą, laiko kumščius ir visaip kitaip “serga” už savo favoritus. O man vienodai. Aš žiūriu į kompiuterio ekraną, karščiuoju ir beveik mirštu, nes, kad ir kaip mylėčiau vasarą, saulę ir šilumą - man jau per karšta. Žinoma, visi normalūs žmonės mirksta telkiniuose ir mėgaujasi plaukiojimu, nardymu, skendimu ir kitokiomis atrakcijomis, o aš..o ką aš…po paskutinių maudynių bijau įkišti koją į vandenį, nes bijau artėjant išleistuvėms pasipuošti nauja sloga ant lūpos, kuri visiškai nedera nei prie batelių, nei prie suknelės. Juolab, dar ir senoji neužgijo. Nebereikia nei Egiptų, nei Tailandų, nei Havajų, kad pajustum alinantį karštį ir jo(karščio) varomą nuovargį. Ir soliariumų nebereikia. Lepinkis nemokama saule kiek tik nori, nors ir iki tol, kol pats iš odos išsinersi. Smagu. Pavydžiu toms natūralaus įdegio šokoladinėms pupytėms vien to, kad jos turi kantrybės virt savo sultyse prieš saulę…Gal ir aš kada nors turėsiu tobulai rudą kūną. Jei ne rudą, tai bent jau raudoną ir galėsiu didžiuotis, kad esu ne tik vežys pagal horoskopą, bet ir atrodau kaip tik ką išvirtas vėžys.

Jaučiu ir girdžiu, kaip man lydosi smegenys. Ar tai gali būti vienas iš šilumos smūgio simptomų? Aš kliedžiu. Jau dabar pat galiu pati sau diagnozuoti, kad sergu. Gal skambinti pagalbai?

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą